Skaitmenizacijai viešajame sektoriuje teks naujų užduočių. Ar esame tam pasirengę?

Kartais būti nedidele šalimi yra pravartu – ypač, kai reikia skaitmenizuoti viešojo sektoriaus procesus bei paslaugas. Esame lankstesni, greičiau prisitaikome prie pokyčių ir drąsiau diegiame naujoves. Lietuva, Latvija ir Estija padarė didelę pažangą skaitmenizuodamos viešojo sektoriaus paslaugas gyventojams ir verslui. 

Tačiau Europos Sąjungoje (ES) ruošiamasi naujovėms, pavyzdžiui, atnaujinami reglamentai numato išplėsti ir įtvirtinti asmens e. identifikavimo priemones ES šalyse narėse ir įpareigoti suteikti galimybę išsiimti e. tapatybės piniginę, kuri veiktų visose ES valstybėse. Ar esame pasirengę diegti šias naujoves ir toliau judėti skaitmenizacijos keliu? 

„Baltijos šalys gali didžiuotis aukštais skaitmeninių paslaugų plėtros ir prieinamumo viešajame sektoriuje reitingais. Tačiau, kai lyginamės su verslu, matome, kad mums sekasi gana prastai ir sunkiai spėjame su pokyčiais, kurių tempas nuolat auga“, – sako Eimantas Norkūnas, Lietuvos Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas. 

Diskusijoje „Ateičiai pritaikytų viešųjų paslaugų kūrimas Baltijos šalyse“ (angl. Building future-proof public services in the Baltics) su kitais Baltijos šalių viešojo sektoriaus ir verslo atstovais kalbėjęs E. Norkūnas pateikia Estijos pavyzdį – šioje šalyje sprendimai, kuriuos dar tik bus bandoma įgyvendinti ES, jau veikia keliolika metų. 

Drąsūs sprendimai ir pasitikėjimas 

Estijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų asociacijos vadovės Doris Põld teigimu, tokį šalies proveržį lėmė drąsūs lyderių sprendimai bei lėšų trūkumas, dėl kurio imta daugiau bendradarbiauti su IT paslaugų bendrovėmis. Be to, Estijai pavyko pelnyti gyventojų pasitikėjimą – jie tiki, kad skaitmeniniai sprendimai yra patikimesni. 

Elektroninis parašas Estijoje tapo tokiu įprastu, jog asmeniui pasiūlius pasirašyti dokumentą ranka jis greičiausiai atsisakys tai daryti arba bandys įžvelgti klastą: gyventojai ir verslas nebepasirašo dokumentų popieriuje, nes labiau pasitiki sistemomis, jų duomenų saugumu bei dokumentų valdymu. 

Kaip pasiekti tokio proveržio Lietuvoje? Žilvinas Kazlauskas, „DocLogix“ vadovas, įsitikinęs, kad į skaitmenizacijos greitkelį pasuktume greičiau, jei viešojo sektoriaus įstaigos daugiau komunikuotų ir dalintųsi gerosiomis praktikomis viena su kita. 

Raktas į pokyčius – komunikacija  

Ž. Kazlauskas pastebi, kad skaitmeninė pažanga valstybiniame sektoriuje yra ne vienoda – kai kurios įstaigos ir organizacijos dokumentus ir procesus skaitmeninti pradėjo prieš kelis dešimtmečius, kitos dar tik imasi tai daryti. Pasitaiko ir kurioziškų situacijų, kai e. parašu pasirašytas dokumentas vėl spausdinamas, popierinis dokumentas dedamas į voką ir siunčiamas paštu. Nors tai daranti įstaiga yra įdiegusi e. dokumentų valdymo sprendimus. Taip nutinka dėl baimių ar žinių trūkumo. Norėdamas sparčiau judėti skaitmenizacijos keliu viešasis sektorius turėtų dalintis gerąją praktika, burtis į bendruomenes ir mokytis viena iš kitos. 

„Dauguma įstaigų susiduria su panašiomis problemomis. Pasidalindamos žiniomis – kokias e. dokumentų valdymo sistemas naudoja, kokius procesus taiko, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos sprendžia – jos galėtų greičiau pasiekti pokyčių. Maža to, automatizavus procesus sutaupoma daug laiko, kurį viešojo sektoriaus darbuotojai galėtų skirti kūrybiškesnėms ir sudėtingesnėms užduotims“, – sako „DocLogix“ vadovas. 

Svarbu nepamiršti vartotojų ir specialistų 

Guna Puce, Latvijos teisingumo ministerijos vyriausioji skaitmenizacijos pareigūnė, kalbėdama apie Latvijos teisinių institucijų skaitmenizacijos iššūkius pirmiausia mini specialistų trūkumą: trūksta darbuotojų, kurie kompetentingai spręstų problemas, diegtų sistemas. Tačiau taip pat svarbu turėti reikiamų žinių turinčių gyventojus aptarnaujančių darbuotojų, kurie galėtų edukuoti gyventojus. 

„Skaitmenindami paslaugas ir procesus turime nepamiršti labiausiai pažeidžiamos grupės – technologijomis naudotis nemokančių gyventojų. Negalime palikti jų nuošalyje. Čia svarbus vaidmuo tenka viešojo sektoriaus darbuotojams: ar jie patys supranta, kokios yra skaitmeninių paslaugų galimybės, ar moka jomis naudotis. Todėl pradėjome mokyti įstaigų darbuotojus, kad jie galėtų žiniomis dalintis su vartotojais“, – sako Latvijos atstovė. 

Diskusijos dėl skaitmeninių įrankių plėtros ES vyksta nuolat: atnaujinami ir kuriami nauji reglamentai bei reikalavimai viešojo sektoriaus įstaigoms, e. sprendimų kūrėjams, finansų institucijoms ir kt. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtos 2023 m. skaitmeninio valdymo indekso ataskaitose tarp 33 valstybių narių visos Baltijos šalys yra aukščiau vidurkio. Aukščiausias Lietuvos rezultatas – 9 vieta pagal lyginamąjį kriterijų, vertinant šalies pastangas kurti bendrus mechanizmus, leidžiančius valdžios institucijoms nuosekliai ir strategiškai naudoti skaitmenines priemones ir duomenis, gerinant procesus ir paslaugas. Pagal atvirumo vertinimo kriterijų, kuris apima ne tik atvirų duomenų atskleidimą, bet ir pastangas skatinti technologijų ir duomenų naudojimą bendraujant ir bendradarbiaujant su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, Latvija užima 9 vietą, Estija – 10 vietą, o Lietuva jai lipa ant kulnų – 12 vietoje.